Trešnių klafutis – receptas ir gaminimas toks paprastas, kad drąsiai galima ruošti jį ir vėlyviesiems saldiems pusryčiams. Clafoutis – prancūziškas pyragas su uogomis (originaliai – vyšniomis) ir flan tipo tešla. Paprasta pagaminti ir tirpsta burnoje!
Nepatikėsit, bet medaus keksas ir rūgštūs juodieji serbentai dera puikiai- tiek vizualiai, tiek “ant gomurio”. Receptas gimė, nes reikėjo pribaigti grietinėlę – kaip nuostabu, kad tausojantis vartojimas atneša tokių gražių atradimų!
Balto, “varškinio” tinginio variacijas esu išbandžiusi kelias, tai natūralu, kad išaušo laikas bandyt daryt pagal save. Tik, aišku, gavosi toks pyragas, kurio tinginiu nelabai pavadinsi, nes sausainukus (tiksliau – trupinius) kepiau pati, bet čia ir yra vienas geriausių aspektų!
Tradicinis amerikietiškas desertas.
Artimiausia, kaip galėčiau šį receptą pavadinti lietuviškai, tai ‘persikų koblierius’ – skamba kaip nevykęs filmo vertimas, tai pasilikme prie gražiai skambančio angliško pavadinimo “Peach Cobbler”, nes jokio adekvataus vertimo man nepavyko rasti. “Cobbler” galėtume išversti kaip “tešloje keptus vaisius” – bet tokiam skanėstui pernelyg paprastai skamba!
Tradicinis trupiniuotis paįvairintas migdolų miltais. Traškus, saldus, viduj rūgščiom uogom – klasikinis pyragas, kiek primenantis vaikystę.
Čia vienas tų receptų, kuriuos turiu užsirašiusi savo gan senoje užrašų knygutėje – iš kur jis pas mane atsirado, aš neįsiviazduoju. Bet čia yra vienas tų “paprastas – bet ne prastas” variantų. Super greitas, šokolado megėjus pavergiantis, absoliučiai nesudėtingas.
Po keleto nepavykusių bandymų atradau savo TOP kekso receptą. Šį kartą į formos dugną pridėjau obuolių riekelėmis ir serviravau apverstą, bet tai nėra būtina. Obuolius galima dėti ir ant viršaus, tada serviruoti taip, kaip iškepa. Arba galima dėti kriaušes. Arba slyvas. Šiaip ir persikai visai gerai turėtų susikept. Arba galima kepti paprastai, be nieko – keksas tuo ir žavus, kad skanus ir vienas pats.
