Red Velvet – Raudonasis velvetas – tortas, kurį galima apibūdinti kaip “amerikietišką klasiką”. Nepaisant to, kad tortas skamba (o ir atrodo), įmanriai, receptas yra tikrai labai paprastas, ir, leisiu sau teigti – sunkiai suklystamas. Velvetu jį vadina dėl labai švelnios ir burnoje tirpstančios tekstūros. Tortas yra pakankamai sunkus, tačiau tikrai nesaldus. Mūsų rate, velvetas dingsta greit 🙂
Trešnių klafutis – receptas ir gaminimas toks paprastas, kad drąsiai galima ruošti jį ir vėlyviesiems saldiems pusryčiams. Clafoutis – prancūziškas pyragas su uogomis (originaliai – vyšniomis) ir flan tipo tešla. Paprasta pagaminti ir tirpsta burnoje!
Sūrio tortas (New York Cheescake) su pasiflorų kremu – šlovė kepėjui, nelieka akimirksniu. Užima laiko, reikalauja išlaukimo, bet tas balansas tarp kremiškumo, skonio ir pasiflorų šokio ant liežuvio galo – aš jums sakau, rojus žemėje.
Dar vienas labai elegantiškas, bet tuo pačiu ir labai paprastas desertas vos iš 3 ingredientų. Klasiška prancziška elegancija.
Nepatikėsit, bet medaus keksas ir rūgštūs juodieji serbentai dera puikiai- tiek vizualiai, tiek “ant gomurio”. Receptas gimė, nes reikėjo pribaigti grietinėlę – kaip nuostabu, kad tausojantis vartojimas atneša tokių gražių atradimų!
Man, būna, galvoj gimsta, kad “va tą ir aną sumaišius čia turėtų gautis skaniai” – tada būna, gaunasi labai skanus desertas, arba visiškas fiasko. Šiuo kartu gavosi puručiai, minkštučiai, burnoje tirpstantys kekskiukai su serbentų tyre.
Kaip ir dažnai nutinka – šitas receptas gimė, nes reikėjo pabaigti tam tikrus produktus, liūdinčius šaldytuve. Gerai, kad turiu įprotį užsirašinėti, ką ir kiek dedu – šeima kitokių blynų valgyt nebenori, aš, tiesą sakant, taip pat. Varškės blyneliai maloniems pusryčiams!
Balto, “varškinio” tinginio variacijas esu išbandžiusi kelias, tai natūralu, kad išaušo laikas bandyt daryt pagal save. Tik, aišku, gavosi toks pyragas, kurio tinginiu nelabai pavadinsi, nes sausainukus (tiksliau – trupinius) kepiau pati, bet čia ir yra vienas geriausių aspektų!
Šitus sausainius vadinu “Nereik minkyt tešlos” – nes iš tikrųjų juos kepant apsieisit be tešlos minkymo. Man čia tobuliausias dalykas, nes labiausiai kas atbaido nuo sausainių kepimo yra būtent… tešlos minkymas.
Idealiai skanu juos pertepti aviečių uogiene, bet puikiai kertasi ir be jos!
Plikytus sausainius dažniausiai kepu planuodama juos panaudoti tortų (ar kitų desertų) pagrindams, tačiau tenka greitai atsirinkti reikiamą kiekį, kadangi vos iškepti jie tirpsta – vis koks naminis špokas sulesa vieną kitą, o tuoj ir visas sausainių indukas ištuštėja. Net kai šalia prigaminta įmantresnių desertų, daugelio ranka keliauja prie sausainiukų. Čia turbūt vėl tas atvejis, kai genialumas – paprastume.
