Šitus vaflius gražiai paserviruotus valgau retai, nes dažniausiai neiškenčiu ir kapoju ištrauktus tiesiai iš kepyklės, kol kepa likusieji. Nu nieko nepadarysi, kiekvienas turim savo trūkumų. Jei esat pakantesni – rekomenduoju su plakta grietinėle ir šviežiom uogom. Arba karamelės padažu. Arba šokolado dar irgi labai tiktų. Jei mėgstat sūresnę versiją – tuomet idealiai su daržovėm ir lašiša (tik cukraus dėt į tešlą perpus mažiau).
Būna kartais, kad visą desertą sukali idealiai, bet jis bumpt ir prilimpa prie formos kraštų, nors apsiverk. Šitai dažnai pasitaiko su šaldomais, o ne kepamais tortais (kepant juk dažniausiai formą patepame riebalais). Nors turiu pripažinti, šį metodą naudoju tiek kepamiems, tiek šaldomiems tortams ir pyragams.
Jei man reikėtų pasirinkti vieną tortą, kurį vadinčiau savo “firminiu”, tai būtų šitas. Sugalvojau jį seniai – nelabai bepamenu, kokiomis apilnkybėmis, bet koks gi skirtumas. Esu gaminusi jį 60čiai žmonių – tokio dydžio, kad tip top tilpo į šaldytuvo lentyną.
Kažkaip visiems jis labai patinka, bet čia žinokit bus tas variantas, kur paprastumas lygu genialumui – nelabai yra ką sudėtingo čia daryti, o rezultatas kažkaip džiugina.
Pastaruoju metu jį darau su savo pačios keptais plikytais sausainiais – kaip juos kepti pasidalinsiu kiek vėliau – bet norint padaryti greit, puikiai tinka parduotuvėje pirkti plikyti sausainiukai.
Vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos išmokau konditerijos kursuose – nenaudoti vanilinio cukraus! Idealiausiai desertams tinka gryna vanilės ankštis, tačiau ji tikrai brangoka, tai aš naudoju “next best thing” – vanilės pastą.
Plikytas kremas, toks, sakyčiau, kremų karalius. Ideliai tinka į tartaletes, pertepti tortams, į plikytus pyragaičius ar desertus taurelėse. Unikalumas ir klasika viename.
Trupiniai gali būti naudojami įv. desertų taurelėse pagrindui, vietoje sausainių tinginiams bei nekeptiems tortams.
Dalinuosi savo būdu, kaip patogiai pripildyti konditerinį maišelį: atmatuojam, kiek reikia nukirpti atitinkamam antgaliui, įdedame antgalį, gerai užsukame ir “apgaubiame” maišeliu – kai viskas taip užsukta, jokia skysta masė neprabėgs ir galėsit ramiai prikrauti maišelį kuo tik reikia. Aš maišelį įstatau į indą arba laikau, kaip pavaizduota video. Viskas priklauso nuo to, ar dedama į maišelį masė sunki – jei sunki, be indo apsieiti bus jau sudėtingiau.
Tai bene geriausiai pasaulyje žinomas morengo desertas. Traškus, lengvas (kaip balerina ;)) tradicinis Pavlova desertas gaminamas su plakta grietinėle, tačiau Ferrandi knyga pasiūlė variantą su maskarponės sūriu, jį ir pasirinkau. Idealiai tinka pavasario ir vasaros šventėms, ir kai iš svečių (ar šiaip ragautojų) norite išgirsti WOW.
Tradicinis amerikietiškas desertas.
Artimiausia, kaip galėčiau šį receptą pavadinti lietuviškai, tai ‘persikų koblierius’ – skamba kaip nevykęs filmo vertimas, tai pasilikme prie gražiai skambančio angliško pavadinimo “Peach Cobbler”, nes jokio adekvataus vertimo man nepavyko rasti. “Cobbler” galėtume išversti kaip “tešloje keptus vaisius” – bet tokiam skanėstui pernelyg paprastai skamba!
Cinamoninės bandelės – tokia nepamainoma klasika, bet bėda, jei su mielėm nepakeliui – tokiu atveju rekomenduoju pabandyti cinamoninius sukučius su (greitai pagaminama) sluoksniuota tešla be mielių!
